2021 m. rugsėjo 9 d. įvyko Žemaitės skvere įvyko architektūrinės laboratorijos “Meninės Žemaitės skvero transformacijos” pristatymas. Prie ARCHLAB įgyvendinimo prisidėjo Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri taip pat – kaip ir Lietuvos kultūros taryba, finansavo projektą. Ši Architektūros kokybės vystymo asociacijos iniciatyva – eksperimentinė tiek šios skvero transformavimo procesu, tiek kūrėjų sudėtimi.
Architektūrinėje laboratorijoje dalyvauja: architektai Giedrė Filipavičienė ir Maksimas Zacharovas, kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė, miesto apšvietime besispecializuojantis architektas Martynas Valevičius, dizainerė Rasa Balaišė, atmosferinio modeliavimo dizainerė Justė Pečiulytė, dailininkė Liuda Stankevičienė, talkina dizainerė Viltė Adomavičiūtė (grafinė koncepcijos pateikimo dalis), konsultuoja rašytojai, talkina arboristas Renaldas Žilinskas.
Pati eiga organizuojama taip pat neįprastai: tai bus ne kelių dienų trukmės kūrybinių dirbtuvių maratonas, o per kelias iteracijas skirtingas menininkų idėjas derinantis lėtas kūrybinis procesas (iniciatyvos tikslas – suorganizuoti Architektūros laboratoriją „Meninės Žemaitės skvero Vilniuje transformacijos“, kurioje prie architektų* prisijungtų dizaino, dailės atstovai ir visi kartu su rašytojų pagalba eksperimentuodami bandytų sukurti atnaujintos viešosios erdvės koncepciją, erdvės, kuri ne tik būtų patogi, draugiška įvairių kartų ir veiklų žmonėms, reaguotų į ryškią literatūrinę vietos dvasią, bet ir kurtų savitą atmosferą).
Procesas prasidėjo nuo sociologinio tyrimo, kurį atliko soc. m. dr. Maryja Šupa (grupės vadovė), Veronika Urbonaitė-Barkauskienė ir Vytautas Kaktinas, kurio rezultatai ir buvo pristatyti rugsėjo 9 d. Juos pirmą kartą išgirdo ne tik susirinkę žmonės, bet ir ARCHLAB dalyviai.
Tyrėjams rūpėjo 4 klausimai: kokios yra psichogeografinės Žemaitės skvero savybės? Kas yra kasdieniai skvero lankytojai ir ką jie veikia? Kokie yra lūkesčiai ir poreikiai pokyčiams skvere? Kokios prieštaros ir įtampos kyla dėl skvero?
Pasitelkti skirtingi metodai: kontekstinės informacijos paieška (knygose, socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram, Google paieškos rezultatuose, diskusijose), taip pat atliktas stebėjimas (bendrai trukęs 9 val. skirtingoms dienomis, skirtingu paros metu, skirtingomis oro sąlygomis), kurio metu domėtasi Žemaitės skvero struktūra, lankytojais ir jų veiklomis, na ir didžiausią atgarsį sulaukusi internetinė apklausa (400 respondentų), kurią sudarė atviri ir uždari klausimai. Kaip pastebėjo sociologinio tyrimo grupės vadovė, soc. m. dr. M. Šupa, tai, kad žmonės apklausos atsakymams skyrė laiko daugiau, nei buvo būtina, rodo, kad ši vieta – jiems svarbi ir rūpi. Jie tikrai truko ilgiau, mat, atsakydami į atvirus klausimus, nesitenkino vienu sakiniu.
Išsami tyrimo ataskaita bus paskelbta vėliau, tačiau jau rezultatų pristatyme tyrėjai įvardijo į akis kritusius dalykus. Pagrindinis – prieštaros: ar svarbesnis kasdienis skvero naudojimas, ar proginis? Ar reikia čia atviros erdvės, o gal ją užstatyti? Beje, ne vienas architektų nurodytų, kad šis skveras – „išmuštas“ Gedimino prospekto perimetrinio užstatymo „dantis“, kurį reikia „užtaisyti“, nors Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai būtent Gedimino pr. “kišenes” vadino išskirtine jo savybe. Ko reikia Žemaitės skverui – pokyčių ar palaikymo?
Iš esmės, Žemaitės skvere vietos randa ir sugyvena skirtingos visuomenės grupės (vaikai su tėvais, jaunimas, šunų augintojai, paribių žmonės ir kt.), ir aktualūs jiems skirtingi dalykai: vieniems rūpi jo nuošalumas, kitiems tai – nejaukus „šulinys“, tretiems – ta “kišenė” yra galimybė išsilaisvinti, veikti kūrybiškai. Tad tarsi nėra konkretaus lūkesčio, tinkamo visiems, mat įvairios visuomenės grupės randa čia sau vietos ir veiklos, jiems skveras svarbus dėl skirtingų priežasčių. Tačiau ramybė, žaluma ir jos teikiamas šešėlis, skvero pasiekiamumas bei kultūriniai-istoriniai simboliai (visų pirma – informacija apie Žemaitę) daugumai yra reikšmingi.
Ir nors daliai apklausos dalyvių nesinori nieko keisti, daugumos manymu, keli dalykai laukia permainų. Tarp būtinų – apšvietimo įrengimas (vėlgi – ne visur ir jaukaus) bei sukurti laisvą patekimą žmonėms su negalia.
Bet kuriuo atveju, architektūrinės laboratorijos kūrėjų komanda, sudaryta iš skirtingų sričių menininkų, užsibrėžusi veikti jautriai, išsaugant esamą skvero atmosferą.
