Architektūrinė laboratorija „Meninės Žemaitės skvero Vilniuje transformacijos“

Dėmesio: Prieš menininkams pradedant kurti idėjas kaip atnaujinti Žemaitės skverą, atlikome svarbią užduotį – su miesto sociologų pagalba siekėme sužinoti, kokie yra Vilniaus gyventojų ir (arba) jų svečių įspūdžiai ir lūkesčiai, susiję su šia erdve. Tam kvietėme Jus iki rugpjūčio 30 d. atsakyti į keletą klausimų,  rugsėjo 9 d. vyko ARCHLAB ir sociologų tyrimo rezultatų pristatymas. Kviečiame Jus dalintis mintimis ir sužinoti aktualią informaciją socialinio tinklo Facebook paskyroje @archlabZEMAITES.SKVERAS.

Susipažinkite su atliktu sociologiniu tyrimu apie žmonių poreikius ir lūkesčius.
(Atnaujintą informaciją rasite puslapio pabaigoje.)

2021 m. gruodžio 14 d. 18 val. ZOOM platformoje įvyko ARHLAB rezultatų pristatymas. Meninių Žemaitės skvero transformacijų koncepcijos pristatymą kviečiame žiūrėti čia, o jos aptarimą-diskusiją su dalyviais – čia.

Paskaityti apie sukurtą koncepciją ir dalyvavusių menininkų, skvero naudotojų mintis, pamatyti pačią koncepciją galite čia.

***

Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, finansuojant ir Lietuvos kultūros tarybai, inicijuoja projektą Architektūrinė laboratorija „Meninės Žemaitės skvero Vilniuje transformacijos“, kurios tikslas – eksperimentų keliu sukurti Žemaitės skvero, esančio Gedimino pr., atnaujinimo koncepciją, pagal kurią ši viešoji erdvė būtų ne tik patogi, draugiška įvairių kartų ir veiklų žmonėms, reaguotų į ryškią literatūrinę vietos dvasią, bet ir kurtų savitą atmosferą (pagal G. Böhme) – būtų vieta, kuri traukia užeiti ir būti, kuri keltų emocijas, augintų prisirišimo jausmą.

Šiuo projektu siekiama sukurti koncepciją, kad būtų ne „euroremontiškai“ tvarkoma miesto teritorija, bet stiprinama meninė skvero raiška, kad jo atmosfera būtų ir kviečianti, ir pasakojanti. Pasiremdamas I. Kanto mintimi, kad grožis nėra objekto bruožas, bet mūsų jausmai, užmezgus su juo ryšį – mes patiriame jį kaip gražų arba ne, šių dienų vokiečių filosofas G. Böhme prideda, kad tas plyšys tarp objekto ir mūsų jausmų yra… atmosfera. Ji yra ir fizinė, ir emocinė erdvė, bet būtina sąlyga jai egzistuoti – gyvas žmogaus ir objekto kontaktas. Žmogus negali pasidalinti atmosfera, bet gali dalintis pojūčių patirtimi – tad grožis šia prasme atlieka socializacijos vaidmenį. Taip pat kultūros požiūriu yra svarbu išlaikyti stiprų literatūrinį šios vietos pradą, sykiu sukuriant erdvės kitoms veiklos, kitai raiškai.

Siekiami rezultatai: 1) Atliktas sociologinis žmonių lūkesčių dėl Žemaitės skvero atnaujinimo poreikių tyrimas; 2) Per kelias eksperimentinės kūrybos iteracijas sukurta meninė, atmosferinė Žemaitės skvero atnaujinimo koncepcija; 3) Atlikta ARCHLAB metodo ir rezultatų analizė; 4) Su ARCHLAB rezultatais supažindinamos visuomenė, Lietuvos savivaldybės, raginant šalies miestuose, miesteliuose kurti originalias, meniškas, atmosferiniu modeliavimu grįstas viešąsias erdves; 5) ateityje sukurta koncepcija bus įgyvendinama pasitelkiant Vilniaus m. sav. ir kitų finansuotojų lėšas.

KALENDORIUS:
2021 m. liepa-rugpjūtis: surinkti reikiamą informaciją, atlikti žmonių – esamų ar potencialių skvero naudotojų – lūkesčių ir poreikių, sutelkti savanorius (atlieka organizatoriai, sociologai, kuratoriai),
2021 m. rugsėjo 9 d.: suorganizuoti atliktos tyrimo rezultatų ir architektūros laboratorijos užduočių pristatymą dalyviams, supažindinimas su vieta, atmosferinio erdvės modeliavimo ypatumais,
2021 m. rugsėjis-spalis: vyksta ARCHLAB eksperimentinė kūryba (planuojamos 2 iteracijos),
2021 m. spalio pabaiga-lapkričio vidurys: baigiamasis ARCHLAB etapas – reflektuojama eiga, kristalizuojama koncepcija,
2021 m. lapkritis: ARCHLAB metodo ir rezultatų analizė,
2021 m. lapkričio pabaiga: ARCHLAB rezultatų pristatymas Vilniaus miesto savivaldybei, skvero naudotojams, kolegoms, diskusija, galutinės išvados,
2021 m. gruodžio pradžia: ARCHLAB rezultatais pasidalinta su kitų miestų savivaldybėmis, baigiamieji viešinimo darbai.

DALYVIAI:
1. organizatoriai: ARCHLAB vadovė Aida Štelbienė, dizaineris, komunikacijos specialistas, fotografas.
2. sociologai (grupės vadovė – soc. m. dr. Maryja Šupa; kolegos Veronika Urbonaitė-Barkauskienė ir  Vytautas Kaktinas),
3. 6 menininkai- kuratoriai: architektai Giedrė Filipavičienė ir Maksimas Zacharovas, kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė, miesto apšvietime besispecializuojantis architektas Martynas Valevičius, dizainerė Rasa Balaišė, atmosferinio modeliavimo dizainerė Justė Pečiulytė, dailininkė Liuda Stankevičienė, talkina dizainerė Viltė Adomavičiūtė (grafinė koncepcijos pateikimo dalis), konsultuoja rašytojai, arboristas Algis Davenis.
4. skvero naudotojai, savanoriai, Vilniaus m. savivaldybės, Naujamiesčio seniūnijos atstovai ir kt.

***

Po pristatymo, kūrybinė grupė susitiko rugsėjo 14 ir 29 d. skvero tyrimui, surinktos informacijos aptarimui ir žinių bei pradinių idėjų apsikeitimui. Architektas Maksimas Zacharovas atliko skvero urbanistinę analizę, paveldosaugos architektė Giedrė Filipavičienė – kultūrinę ir istorinę raidos apžvalgą, o kraštovaizdžio architektė G. Characiejienė atliko skvero situacijos analizę. Atsižvelgdami į sociologinį tyrimą, sutarėme, kad 5 dalykus Žemaitės skvere reikia vystyti:
1. apšvietimą,
2. prieigą neįgaliesiems,
3. informaciją apie Žemaitę (ir paminklo bei skvero kūrėjus). SVARBU: papildant informaciją, orientuotis į žmones su negalia,
4. sukurti erdvę kameriniams renginiams,
5. perkelti vaikų žaidimo aikštelę, perkuriant ją į labiau vietos tapatybę atitinkančią vaikų ir suaugusiųjų žaidimų erdvę,
6. meniškai ištapyti ugniasienes,
7. įvertinus esamus želdynus, juos transformuoti (remiantis arboristo tyrimu, kai kuriuos medžius šalinti, numatyti naujus ir kt.).

Tikrai nedarome:
1. papildomos vaikų žaidimo aikštelės,
2. šunų vedžiojimo zonos,
3. viešojo tualeto,
4. kavinės (ji gali būti įrengta jau už tvorelės, Gedimino pr. pusėje).

Pavėsinės neplanuojame, nes ji konkuruotų su medžiai, bet galime kurti stoginę. Iš esmės, reikia VENGTI STAMBIŲ STATINIŲ, kurti ir mobilius (kilnojamus) artefaktus, kurie būtų daugiafunkciai: sėdėjimo vietos, transformuojama scena ir kt.

VASAROS SKAITYKLA: į programą – kaip vieną patrauklių scenarijų – įtraukti ir atvėrimą į Medicinos bibliotekos kiemelį, ten būtų galima įrengti lauko skaityklą, kuri organiškai integruotųsi į Žemaitės skverą ir erdviniu, ir teminiu aspektais.

APIE ATMOSFERĄ: svarbu išlaikyti a) „užutekio“ charakterį, prieglobstis nuo miesto triukšmo (triukšmo nuo Gedimino pr. slopinimas) ir judrumo – lėtas buvimas su knyga, draugu, vaiku, savimi, pavėsis, atsitraukimas nuo visų akių; b) buvimo gamtoje jausmą – kurti „miško atmosferą“ (Goda); c) šviesa atkreipti dėmesį į tai, kas jau egzistuoja, ką savito turi skveras.

MINIMALŪS pokyčiai – tik tiek, kiek reikia (plytelių formatas ir dėliojimas – saugotini, tarpus užpildant sutankintu žvirgždu ar pan.), kietųjų dangų negausinti, spręsti lietaus vandens surinkimą, subtilų, bet būtiną apšvietimą.

Spalio 4 d. įvyko pirmoji kūrybinė iteracija. Aiškėja, kad menininkai įsiklauso vieni į kitus, savo sprendiniais organiškai pratęsia vienas kito mintį. Ryškios 2 kryptys: stiprinama skvero-„miško“ atmosfera bei etninis, artimas gamtiškajai aplinkai, dizainas. Kas artima lietuvio pasaulėjautai: „…lietuvių kalba išreiškia tiesioginę pasaulio patirtį, tiesioginį žmogaus ir pasaulio ryšį ir net jo sielos priklausymą žemei ir gamtai. Tai gamtos dvasios patyrimas“ (A. Mickūnas).

Spalio 25 d. įvyko antra iteracija. Aiškėja, kad nepakanka kelių iteracijų, t.y. kūrybinės grupės susibūrimo, ieškant vieningos koncepcijos – jau prieš pirmą iteraciją menininkams teko susiburti ir aptarti turimas žinias bei kūrybos kryptis.

Po spalio 25 d. vėl – spalio 29 d. – grįžome į Žemaitės skverą ir žingsnis po žingsnio tyrinėjome esamą situaciją – tikrinomės, kaip veiktų vieni ar kiti sprendimai konkrečioje vietoje, ar jie kurtų norimą jauseną, ar būtų patogūs skvero lankytojams. Didžiausias iššūkis kol kas – kaip skverą pritaikyti nedažniems, bet organiškai suaugusiems su vieta renginiams. Lapkričio antroje pusėje kūrėjai vėl rinksis baigiamajam idėjų derinimui.

SVARBU: spalio 22 d. teko keisti arboristą: nuo  šiol mus konsultuoja Algis Davenis.

DĖMESIO: gauta žinia, kad senasis kioskelis bus nukeltas, bet jo vietoje statys naują („Narvesen“). ARCHLAB kolektyvas nesutinka – jų manymu, kioskas užstoja pagrindinę skvero dominantę – Žemaitės skulptūrą, svarbu ir tai, kad sociologinis tyrimas atskleidė, jog žmonėms nekomercinis Žemaitės skvero pobūdis yra vienas ryškesnių jo bruožų. Rengiamas prašymas Vilniaus miesto savivaldybei panaikinti šią prekybos vietą.

Lapkričio 18 d. įvyko dar vienas kūrybinis susitikimas. Baigiamos derinti menininkų idėjos, ieškoma sprendimų vienovės. Nutarta atsisakyti “baseinėlio” lietaus vandeniui – vietoj to atnaujinamas drenažas, vos vos formuojamas reljefas (žalia paminklo kalvelė išlieka, taip pat arboristas A. Davenis akcentavo, kad negalima velėna ar kt. uždengti iš žemės išlindusių medžių šaknų).
Laikomės Žemaitės temos “kodo” – vietoj šalintinų medžių siūloma sodinti sodžiaus medžius, vienoje vietoje tai galėtų būti ir obelis (šiaurinė skvero pusė “nedėkinga” medžiams, vėjas sūkuriuoja, pastatas užstoja saulę… – arboristas patarė, kurie medžiai galėtų gyvuoti).

Planuojamas Žemaitės skvero atnaujinimo – meninių transformacijų – pristatymas 50-ą metų savaitę (tarp gruodžio 13-17 d.). Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Kai žinosime tikslią datą ir laiką, pranešime atskirai.

***

#Klausomės rugsėjo 21 d. „Ryto allegro“ laidoje pasikalbėjome su sociologėmis Maryja Šupa ir Veronika Urbonaitė-Barkauskienė apie jų kartu su Vytautu Kaktinu atliktą sociologinį tyrimą dėl žmonių poreikių ir lūkesčių, susijusių su Žemaitės skveru (klausytis nuo 59:45 min.): https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000174751/ryto-allegro-kokiu-pokyciu-zemaites-skvere-tikisi-vilnieciai-ir-kaip-ju-lukescius-gali-ispildyti-menininkai