Šį rudenį Architektūros kokybės vystymo asociacija kviečia savo klausytojus iš idėjų ir potyrių pasaulio grįžti prie fizinės aplinkos ir kartu su žymiais Lietuvos ir užsienio architektais pasidomėti, ar gali ir jei gali, tai kaip, materija tapti architektui it molis skulptoriui? Nuo 2021 m. rugsėjo pabaigos mūsų visų laukia nuotolinių paskaitų ciklas „Materija kaip kūrybinis instrumentas architektūroje“. Šiomis paskaitomis norime paakinti architektus profesionalus ir jos mylėtojus įdėmiau pažvelgti į materiją, iš kurios ar per kurią gimsta architektūrinis objektas; atrasti įvairių medžiagų teikiamas galimybes, o architektūros mylėtojams – suprasti materiją kaip neatsiejamą architektūrinės idėjos dalį.

Materija architektūroje – ne vien vidaus erdvės gaubtas ar miesto erdvės puošmena. Sėkmingu, brandžios architektūros atveju meniniai objekto sprendiniai ir jų realizacijai parinktos medžiagos veikia sinergiškai, t. y. materija sustiprina statinio architektoniką, įtaigą, savo ruožtu, jo formos sprendiniai akcentuoja pasirinktų medžiagų fizines, estetines savybes, pilnai išnaudoja jų teikiamas galimybes. Tam reikalinga meistrystė. Šiame paskaitų cikle ir bus ieškoma atsakymų, kaip (at)pažinti, įvertinti konkrečios medžiagos turimą potencialą ir, remiantis žiniomis, parinkti konkrečiai architektūrinei idėjai tinkamiausią medžiagą, o kartu kurti išryškinant materijos savitumą ar ją apsaugoti. Kelios paskaitos bus pašvęstos Lietuvos architektūroje gana svarbią vietą užimančioms medžiagoms: betonui ir medienai, bus gilinamasi į istorinių ir naujų medžiagų dermę, dalinamasi įžvalgomis, kaip su materijos pagalba sukurti kontekstualų pastatą. Mums visiems svarbu matyti, kad medžiaga – neatsiejama architektūrinės raiškos priemonė, todėl ekonominis (taupumo) kriterijus neturėtų tapti prioritetu. Priešingai, materija gali būti ir galingas įkvėpimo, eksperimentų šaltinis architektų kūryboje.

Kalbant apie materiją kaip kūrybinį instrumentą architektūroje, norisi, kad klausytojus žinios pasiektų tiesiai iš praktikų. Savo ruožtu, svarbu buvo pakviesti paskaitas skaityti kolegų ar pasaulinį pripažinimą užsitarnavusius architektus, tarp jų – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Audrių Ambrasą ar įvairių šalių universitetuose paskaitas skaitantį, Venecijos architektūros bienalėje dalyvavusį ir visame pasaulyje objektus realizavusį Sami Rintalą. Jų žinios vertingos ne vienos kartos kūrėjams ar architektūros mylėtojams.

Ciklą, kurio partneris yra žurnalas „Statyba ir architektūra“/ sa.lt ir kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, sudaro 5 paskaitos: „Lietuvos betono architektūra: kultūrinė vertė ir atnaujinimo iššūkiai“ (arch., hum m. dr. A. Černauskienė), „Architektūrinės detalės ir medžiagos“ (arch., VGTU prof. A. Ambrasas), „Istorinės aplinkos ir materijos padiktuota“ (arch. G. Prikockis), „How to choose materials for the benefit of architecture?“ (arch., prof. S. J. Rintala) ir „Medis šiuolaikinės architektūros formų paieškoje“ (arch., VGTU doc., hum. m. dr. A. Gabrėnas).

Pirmoji ciklo paskaita klausytojų lauks jau 2021 m. rugsėjo 29 d. 11.00 val.

Joje architektė, hum m. dr. Aušra Černauskienė gilinsis į betono naudojimą mūsų krašte: „Lietuvos betono architektūra: kultūrinė vertė ir atnaujinimo iššūkiai“. Pasak jos, betono architektūra nepalieka abejingų žmonių – vienus ji užburia savo formų monumentalumu ir neapdailinta estetika, o kitus atstumia dėl savo pilkumo, šaltumo ir asociacijos su sovietinio periodo nepritekliais. Tačiau betono architektūra su visais savo privalumais ir trūkumais yra svarbi ir gausi praeito amžiaus Lietuvos architektūrinio palikimo dalis, išduodanti laikmečio dvasią ir vietos specifiką, diegtus naujus socialinius modelius bei taikytas inovatyvias ar eksperimentines technologijas. Pastaraisiais dešimtmečiais, Lietuvos betono architektūra vis dažniau susiduria su kokybiško atnaujinimo ir išlikimo klausimais, kai yra griaunami ar ydingai rekonstruojami deramai neįvertinti objektai, prisidengiant tuo, kad jie nebeatitinka šių dienų socialinių, kultūrinių ir estetinių lūkesčių bei originalių programinių nuostatų. Tad natūraliai kyla daug klausimų: ar šie pastatai vertingi? Kaip nustatyti tokių objektų vertę? Ką pasirinkti: griauti ar kūrybiškai transformuoti? Visi šie klausimai ir bus gvildenami paskaitoje, aptariant Lietuvos betono architektūrai būdingus specifinius ir vertingus bruožus bei jų santykį su vyravusiomis tarptautinėmis tendencijomis; aspektus į kuriuos būtina atkreipti dėmesį rengiant potencialiai vertingų objektų atnaujinimo bei rekonstravimo projektus.

***

Visos AKVA organizuojamų paskaitų ciklų, kuriuos finansuoja Lietuvos kultūros taryba, paskaitos yra pasiekiamos youtube kanale:

2021 m. pavasario ciklos paskaitas galima peržiūrėti youtube kanale:

pirma (V. Petrušonio) paskaita „Kokius pranešimus mums siunčia pastatai ir ar mokame juos skaityti?“ įvyko 2021 m. gegužės 6 d. Įrašą galima peržiūrėti čia.
Antrą – gegužės 27 d. – Ch. Noldo paskaitą „Emotional Cartography“ žiūrėti čia.
Trečią – birželio 15 d. – G. Characiejienės paskaitą „Architektūrinė aplinka ir emocinis atsakas“ žiūrėti čia.
Ketvirtą – birželio 30 d. – K. Jašinskaitės paskaitą „Apie architektūros ir individo erdvinę percepciją“ žiūrėti čia.
D. Jonkaus paskaitą „M. Merleau-Ponty fenomenologija: įkūnytasis aplinkos suvokimas“ žiūrėti čia.

AKVA 2020 m. rudenį organizuoto filmuojamų paskaitų ciklo „Utopija ir eksperimentas architektūroje“ įrašai:

– spalio 7 d. (K. Saboliaus „Apie erdvę ir vaizduotę“) čia,
– spalio 27 d. (R. Kučinsko „Architektūrinė utopija vakar ir šiandien“ ir D. Čiupailaitės „Architektūra kaip konkrečioji utopija – Henri Lefebvre idėjos architektams“) čia,
– lapkričio 27 d. (T. Grunskio „Kūrybinis eksperimentas architektūroje. Teorija ir praktika“) čia,
– gruodžio 9 d. (M. Kuč’o „Experimenting with public urban furniture“) čia.

AKVA 2020 m. organizuoto filmuojamų paskaitų ciklo „Miesto formavimas ir visuomenė“ įrašai:
– vasario 18 d. čia,
– gegužės 19 d. čia,
– birželio 16 d. čia,
– birželio 30 d. čia.

 

Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija (arch-akva.lt).
Partneris: žurnalas „Statyba ir architektūra“ / sa.lt.
Ciklą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.

Paskaitų ciklo vizualų autorė Justė Pečiulytė.