Rusijos- Ukrainos karas kelia pavojų mums visiems. Ir ne tik ta prasme, kad Ukrainai neatlaikius, kils reali grėsmė visoms ES šalims, o Baltijos – bene pirmoms. Grėsmė ir tai, kad į antrą planą pasitraukė pasaulinio masto problema, kurios „bombos“ laikrodis jau tiksi ir ji netruks sprogti. Tai – klimato kaita. Nors mokslininkai, o ypač – politikai, kalba apie 2050-ųjų perspektyvas, bet neatšaukiami pokyčiai jau prasidėjo.

Mums, deja, žvelgiant į ateitį tenka kalbėti ne apie iškastinių resursų naudojimo mažinimą ar pan. dalykus, o apie… gyvenimą naujomis sąlygomis. Kaip mes atlaikysime būsimas sausras ir potvynius? Kur ir kaip nedidelėje Lietuvos teritorijoje išsiteks milijonai pabėgėlių iš nebegyvenamais tapusių kraštų pietuose? Su kokiais naujais iššūkiais mes susidursime? Kokie sprendimai, įveikiant juos, galimi architektūros lauke? Pasigilinti į šią temą, galimas problemas ir jų sprendinius Architektūros kokybės vystymo asociacija kviečia naujuoju nuotolinių paskaitų ciklu „Ateities architektūros kontekstai“, kuris kviečia architektūros profesionalus ir visuomenę labiau domėtis ir kurti ar palaikyti architektūrinius sprendimus, reaguojančius į sparčios klimato kaitos keliamus iššūkius.

Ciklą, kurio partneris yra žurnalas „Statyba ir architektūra“/ sa.lt ir kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, sudaro 6 paskaitos: „Miestų gamtinis karkasas: pasaulinės tendencijos ir Lietuvos bendrasis planas“ (VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. R. Skorupskas), klimatologas, dr. J. Kilpys paskaitoje „Klimato kaita ir miestai“ papasakos apie klimato kaitos bruožus ir realiais skaičiais iliustruos kylančias grėsmes, kraštovaizdžio architektė G. Puzinauskienė supažindins su „Gyvybingo miesto“ (Livalbe City) koncepcija, ketvirtoje paskaitoje architektai C. Pasquero ir M. Poletto pristatys novatorišką jų produktą – „PhotoSynthetica for the Future“, turintį milžinišką potencialą, ypač ieškant, kuo pakeisti iškastinį kurą;  advokatė K. Matvejenkaitė klaus to, ko dar niekas Lietuvoje neklausė: „Kaip teritorijų planavimo ir statybos teisinis reguliavimas Lietuvoje atspindi klimato kaitą?“, o ciklą užbaigs architektė, dr. R. Bertašiūtė paskaita „Ko galime pasimokyti iš tradicinės architektūros?“, ieškodama būdų kaip būtų galima panaudoti ilgaamžę patirtį šiuolaikinėje architektūroje.

Jau kovo 24 d. 11 val. kviesime visus paklausyti lektoriaus – VU chemijos ir geomokslų fak. Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Ričardo Skorupsko paskaitos „Miestų gamtinis karkasas: pasaulinės tendencijos ir Lietuvos bendrasis planas“.

Paskaitoje bus kalbama apie miestų „žalinimą“: apžvelgiama, kokią naudą miestui, žmonių sveikatai teikia želdynai, kokios naujausios, tvariausios strategijos taikomos kitose šalyse. Taip pat gilinamasi į miestų gamtinį karkasą, pristatoma, kurlink visų žvilgsnį kreipia pasaulinės tendencijos ir kaip jos atsispindi Lietuvos Respublikos bendrajame plane. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį savivaldybėms ir kūrėjams įgyvendinant Lietuvos bendrąjį planą?

Renginai nemokami.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu ZOOM konferencinėje platformoje (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu). Registruotis BŪTINA: https://arch-akva.lt/straipsniai/paskaitu-ciklo-ateities-architekturos-kontekstai-i-dalis/

Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija.
Partneris: žurnalas „Statyba ir architektūra“/ sa.lt.
Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paskaitų ciklo vizualų autorė Justė Pečiulytė.

***

Visos AKVA organizuojamų paskaitų ciklų, kuriuos finansuoja Lietuvos kultūros taryba, paskaitos yra pasiekiamos youtube kanale:

AKVA 2021 m. rudenį organizuoto paskaitų ciklo „Materija kaip kūrybinis instrumentas architektūroje“ įrašai: 

– „Architektūrinės detalės ir medžiagos“ (A. Ambrasas)
–  How to choose materials for the benefit of architecture? („Kaip parinkti medžiagas architektūros labui?“) (S. Rintala)
– „Istorinės aplinkos ir materijos padiktuota“(G. Prikockis) 
– „Medis šiuolaikinės architektūros formų paieškoje“(lekt. A. Gabrėnas)
–  „Lietuvos betono architektūra: kultūrinė vertė ir atnaujinimo iššūkiai“  (A. Černauskienė)

2021 m. pavasario ciklos paskaitas galima peržiūrėti youtube kanale:

pirma (V. Petrušonio) paskaita „Kokius pranešimus mums siunčia pastatai ir ar mokame juos skaityti?“ įvyko 2021 m. gegužės 6 d. Įrašą galima peržiūrėti čia.
Antrą – gegužės 27 d. – Ch. Noldo paskaitą „Emotional Cartography“ žiūrėti čia.
Trečią – birželio 15 d. – G. Characiejienės paskaitą „Architektūrinė aplinka ir emocinis atsakas“ žiūrėti čia.
Ketvirtą – birželio 30 d. – K. Jašinskaitės paskaitą „Apie architektūros ir individo erdvinę percepciją“ žiūrėti čia.
D. Jonkaus paskaitą „M. Merleau-Ponty fenomenologija: įkūnytasis aplinkos suvokimas“ žiūrėti čia.

AKVA 2020 m. rudenį organizuoto filmuojamų paskaitų ciklo „Utopija ir eksperimentas architektūroje“ įrašai:

– spalio 7 d. (K. Saboliaus „Apie erdvę ir vaizduotę“) čia,
– spalio 27 d. (R. Kučinsko „Architektūrinė utopija vakar ir šiandien“ ir D. Čiupailaitės „Architektūra kaip konkrečioji utopija – Henri Lefebvre idėjos architektams“) čia,
– lapkričio 27 d. (T. Grunskio „Kūrybinis eksperimentas architektūroje. Teorija ir praktika“) čia,
– gruodžio 9 d. (M. Kuč’o „Experimenting with public urban furniture“) čia.

AKVA 2020 m. organizuoto filmuojamų paskaitų ciklo „Miesto formavimas ir visuomenė“ įrašai:
– vasario 18 d. čia,
– gegužės 19 d. čia,
– birželio 16 d. čia,
– birželio 30 d. čia.

 

Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija (arch-akva.lt).
Partneris: žurnalas „Statyba ir architektūra“ / sa.lt.
Ciklą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.

Paskaitų ciklo vizualų autorė Justė Pečiulytė.