Kūrybinės dirbtuvės “Stasio Eidrigevičiaus menų centras”

Kūrybines dirbtuves „Stasio Eidrigevičiaus menų centras“ (SEMC) organizavo  Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su partneriu – Panevėžio miesto savivaldybe. Kūrybines dirbtuves rėmė: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, „Lietuvos ryto” žiniasklaidos grupė. Dirbtuves kuravo kuratorės D. Gasiūnienė ir A. Štelbienė, kurioms talkino 2 asistentės: A. Dūdėnaitė ir G. Krikščiūnaitė. Užduotį formuluoti padėjo 2 ekspertai: architektas A. Karalius ir urbanistė doc. dr. D. Dijokienė, kurie ir konsultavo dalyvius bei – po aptarimo – pateikė išvadas. diskusijoms buvo pasitelkta ir vizualizuotoja G. Godienė.

Pagrindinis kūrybinių dirbtuvių tikslas: kūrybinių dirbtuvių pagalba identifikuoti Panevėžio mieste stovinčio senojo „Garso“ kino teatro, kurį planuojama transformuoti į  Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, architektūrinį potencialą. Jam pasiekti buvo įgyvendinti šie uždaviniai:
1 – parengta kūrybinėms dirbtuvėms reikalinga informacinė medžiaga, sudaryta užduotis-programa,
2 – suorganizuotos kūrybinės dirbtuvės, atrinkti dalyviai,
3 – suorganizuoti trys moderuojami renginiai: pristatymai-diskusijos, kurių metu aptariami visų suinteresuotųjų lūkesčiai, kūrybinių dirbtuvių procesas, o pabaigoje – jų rezultatai,
4 – vykdyta informacinę sklaidą (per internetines svetaines, naujienų portalus, socialinius tinklus), išleisti bukletai, kuriuose įamžinti dirbtuvių rezultatai.
Architektūrinį senojo „Garso“ kino teatro potencialą savo darbuose – architektūrinėse-meninėse koncepcijose –  analizavo 4 dirbtuvėse kaip kūrėjai dalyvavusios 4 menininkų grupės:
1) Studija „Processoffice“ (V. Biekša, R. Kilčiauskas, M. Kanevičius, A. Dovydavičiūtė, E. Matulaitytė (Vilnius)) kūrė koncepciją – jie tyrė, kaip centras galėtų įsikurti esamame kino centro „Garsas“ pastate, jį rekonstruojant;
2) Studija „ARCHES“  (E. Neniškis, A. Liola, A. Brazauskaitė, E. Geštautaitė, A. Marma, A. Kazickas (Vilnius)) ieškojo būdų kaip pastatyti menų centrą šalia esamo „Garso“ pastato;
3) Studija „METRO architektūra“ (J. Biliūnas, T. Džiugytė, P. Kisielis, A. Mačiulis, D. Gudavičiūtė (Vilnius)) išbandė scenarijų SEMC vietoj kino centro „Garsas“.
4) Jungtinis Panevėžio architektų kolektyvas, pasivadinęs komanda „Iš arčiau“ (A. Narkevičius, A. Gabrėnas, V. Stankevičius, A. Gabrėnienė, D. Malinauskas), menų centrui ieškojo kitos vietos mieste, ne kino centro „Garsas“ erdvėje. Buvo pasirinkta esamų Santuokų rūmų Panevėžyje teritorija.

Rezultatų aptarime dalyvavęs Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius, S. Eidrigevičiaus draugas O. Daugelis siūlė neapsiriboti dailės funkcija: „Pagalvokite apie tokias papildomas paskirtis, kaip koncertų ar kino salės, nes edukacija jau seniai tapo ne kita funkcija, o pagrindinės paskirties natūrali tąsa, kuria užsiima kiekvienas solidesnis kultūros centras ar pažangesnė biblioteka.“ Visas kūrybines dirbtuves aktyviai stebėję ir renginiuose bei apklausoje dalyvavę kino centro „Garsas“ šalininkai nepraleido progos pasiteirauti, ar liks kinas istorinėje vietoje. Panevėžio miesto meras R. M. Račkauskas patikino, kad, kad kino rodymas taip pat bus integruotas į menų centro veiklą, tačiau vargu, ar tai bus atskira įstaiga.
Tačiau visi vieningai sutarė, kad naujasis menų centras turėtų būti išskirtinis, novatoriškas, įvykis Lietuvos, o ir viso Baltijos regiono ar pasaulio, kontekste.
Projekto viešinimas vyko dar prieš startuojant dirbtuvėms: buvo apklausti Panevėžio gyventojai ir tie, kuriems rūpi miestas (260 respondentų). Kūrybinių dirbtuvių rezultatai buvo viešai pristatyti ir aptarti Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės – Bitės viešojoje bibliotekoje. Miesto savivaldybė pripažino, kad pasiūlytos architektūrinės-meninės koncepcijos – pagrindas kurti SEMC architektūrinio konkurso programą ir rengti techninį SEMC projektą.